Pirmasis šuo mūsų šeimoje atsirado beveik prieš septynis metus. Niekada neturėjome didelio šuns. Matėme, kaip giminaičių šeimoje auga vokiečių dogai, džiaugemės jais, todėl ir kilo noras turėti savo draugą. Vaikai jau buvo paaugę, norėjosi kažko naujo, naujų ispūdžių, naujos veiklos.
Apie rotveilerius nežinojome nieko. Nežinojome, kokie turi būti šios veislės standartai, koks šio šuns charakteris, niekas iš draugų neaugino rotveilerio. Bet nutiko taip, kad vienoje šunų parodoje susitikome rotveilerių veislės žinovę Ramunę Kazlauskaitę ir ji pasakė, kad „Antalgelės“ veislyne yra graži rotveileriukų vada. Labai ilgai nesvarstėme ir nusprendėme nuvažuoti pažiūrėti šių mažylių. Išsirinkome vieną kalytę. Taip mūsų šeimoje ir atsirado Lora. |